KAIP KAPITALIZMAS IŠGYVENO KRIZĘ

Kadaise Franciso Fukuyamos esė „Istorijos pabaiga“ sukrėtė pasaulį. O ką autorius apie tai mano po dvidešimties metų? Į tai jis atsakė straipsnyje rugpjūtį išspausdintame specialiame savaitraščio „Newsweek“ numeryje.

JAV IR EUROPA PRARANDA HEGEMONIJĄ

Iki šiol Jungtinių Valstijų ir Europos įtaka pasaulyje buvo stipriausia. Kitos valstybės arba stengėsi į jas lygiuotis, arba prie jų prisitaikyti. Šiuo metu padėtis keičiasi - krizės apimta Europa ir JAV jau nebegali diriguoti visai planetai.

ISPANAI NENORI VERŽTIS DIRŽŲ

KAIMYNAI LATVIAI PASIKINKĖ FANTAZIJĄ

Sunkią ekonomikos krizę išgyvenantys latviai nesėdi susiėmę už galvų ir nedejuoja. Šiemet bendram Lietuvos, Latvijos, Estijos kelionių projektui „Didysis žygis po Baltijos šalis“ jų parinkti turizmo objektai atskleidžia, kaip ir iš nieko galima bandyti įsukti turizmo verslą.

KINIJA: KAIP ĮSITVIRTINTI PASAULYJE?

Šiandien Kinija kaip niekad suinteresuota Afrikos žemyno gamtiniais ištekliais. Iš vienos pusės tai skatina daryti stulbinančiais mastais auganti šalies ekonomika, iš kitos - Pekino siekis didinti savo įtaką pasauliui ir tuo pačiu kurti globalizacijos paradigmą palankią sau. Žaliavų poreikis, ir visų pirma - naftos bei pigių mineralų, Kiniją privertė atsigręžti į Afriką.

GLOBALI EKONOMIKA: BESIKEIČIANTI TVARKA

Po kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo Davose (Šveicarija) uždarymo miesto gyvenimas grįžta į įprastas vėžias. Šiltai apsirengę vietiniai vaikai mėtosi sniegu; žmogus, kuris prieš keletą dienų kuravo stalų paskirstymą beviltiškai perpildytame restorane, dabar greitai kyla stačiu keliuku, kuriuo man tekdavo taip sunkiai leistis žemyn; greta viešbučių kambarių rikiuojasi slidinėjimo batai; gidai aktyviai aiškina naujiems svečiams, kur yra geriausi nusileidimo takai. O tie, kurie pastarąją savaitę praleido šiame Alpių slėnyje, snūduriuodami ir gydydamiesi galvos skausmą važiuoja į oro uostą ir bando suprasti, ką gi jie išgirdo.   

KAIP B. OBAMA EURĄ GELBĖJO

Europos centrinis bankas turėtų išleisti proginę euro monetą su JAV prezidento Baracko Obamos atvaizdu. Mat, pasirodo, prie Europos Sąjungos (ES) 750 mlrd. eurų vertės fondo amerikiečių lyderis pridėjo galingą savo ranką.

GODUMAS ATVEDĖ UŽ GROTŲ

Islandijoje tiriama, kas atsakingas už šalies bankų ir visos ekonomikos krachą - suimti du žymūs bankininkai.

TEKSASAS PRIEŠ „GAZPROM“

Didžiausias Amerikos degalų koncernas „ExxonMobil“ įtvirtina „Gazprom“ išstūmimo iš Europos kampanijos forpostus. Tie forpostai yra Lenkijoje ir Vengrijoje.

Matyt, Amerikos verslo magnatai nusprendė, kad Lenkija yra patraukli vieta investuoti. Didžiausia pasaulyje amerikiečių biržos degalų bendrovė „ExxonMobil“ iš Teksaso (atsiliekanti tik nuo Rusijos valstybinio koncerno „Gazprom“) Lenkijoje įsigijo penkias koncesijas dujingųjų skalūnų telkiniams žvalgyti ir tirti.

KRIZĖS NAŠTA RYTŲ EUROPOJE

KINIJA KRIZĘ ĮVEIKIA SAVAIP

Kinijos ekonominis fenomenas pasaulį ne tik žavi, bet ir kelia daug mįslių. 1978 m. pabaigoje Deng Xiaopingo pradėtos reformos sėkmingai vykdomos daugiau kaip 30 metų, o jau beveik dvejus metus siaučianti krizė tik išryškino Azijos „tigro“ stiprybę. Žymiausi pasaulio ekonomistai ginčijasi, kur slypi komunistinio-kapitalistinio ūkio sėkmės paslaptys.

KAIP KAPITALIZMAS ŽUDO DEMOKRATIJĄ

Buvęs JAV darbo ministras Robertas B.Reichas, vienas garsiausių intelektualų, šiuo metu dėsto viešąją politiką Berklio universitete. Šis straipsnis yra jo knygos „Supercapitalism: The Transformation of Business, Democracy, and Everyday Life“ („Superkapitalizmas: verslo transformacija, demokratija ir kasdienis gyvenimas“) santrauka.

ARKLYS PASKUI VEŽIMĄ, ARBA GRĖSMĖ EURUI

Žymus finansininkas George'as Sorosas būgštauja, kad eurui gresia didesnė krizė nei Graikijai.

Otmaras Issingas, laikomas vienu euro tėvų, teisingai nurodo principą, kuriuo remiantis buvo sukurti bendri pinigai. Jis konstatuoja, kad euras turėjo būti monetarinė, o ne politinė sąjunga. Euro zonos šalys įsteigė bendrą centrinį banką, bet neleido, kad viena bendra institucija apmokestintų jų piliečius. Šis principas įtvirtintas Mastrichto sutartyje ir Vokietijos Konstitucinis Teismas jo griežtai laikosi. Euras buvo unikali ir neįprasta konstrukcija, kurios gyvybingumas dabar bus patikrintas.

AZIJOS TIGRO METAI

Spėliojant, kokie bus 2010-ieji, daugiausia dėmesio skiriama ekonomikai. Pasaulis labai lėtai, bet vis dėlto ims kapstytis iš krizės liūno. Manoma, kad naujo pakilimo varikliais taps Azijos šalys, nes jų ekonomika auga sparčiausiai.

Pasaulį išgelbės Azija

BURBULAS IR JO BAIMĖ - KAS PAVOJINGIAU?

Pasaulis baiminasi naujos krizės. Dar neseniai valstybės buvo šlovinamos už jų milijardus kainuojančias ekonomikos gaivinimo programas. Šiuo metu laukiama, kad jos imtųsi visiškai priešingų veiksmų: vėl surinktų į apyvartą paleistas milžiniškas grynųjų pinigų sumas ir skubiai mažintų skolas.

Karingasis Niujorko ekonomikos profesorius Nourielis Roubini, pranašavęs ateisiant krizę, kai dar niekas apie tai net nenujautė, įspėja apie naują katastrofą. „Nuosmukio daktaras“, kaip nuo tada vadinamas profesorius, komentare „The Financial Times“ paskelbė, kad pinigai, kuriuos centriniai bankai ir vyriausybės supompavo į ekonomiką, pučia grėsmingą „baisaus dydžio burbulą“.

AR ATSIRIS ANTROJI KRIZĖS BANGA?

Dar nesibaigė kone visą pasaulį užgriuvęs finansų cunamis, o ekspertai jau pranašauja antrąją bangą ir gąsdina, kad šioji gali nušluoti visus, kurie pirmą smūgį šiaip ne taip atlaikė.Europos centrinis bankas (ECB) savo ataskaitoje daugiausia priekaištų pažėrė Baltijos šalims, tarsi euro zonoje nebūtų iki paskutinių marškinių prasiskolinusios Graikijos. Briuselis pataria Lietuvai dar labiau griežtinti mokesčių politiką, uždrausti skolintis užsienio valiutomis ir atsieti litą nuo euro.

10 ŠALIŲ, KURIOS GREIČIAUSIAI ĮVEIKS KRIZĘ

Visos pasaulio šalys nukentėjo nuo krizės. Tačiau nevienodai. Kai kurios iš jų patyrė ne tokias skaudžias pasekmes, tad ir ekonomikos pakilimo sulauks greičiau. Pasak žurnalo „Forbes“, mažiausiai nuo krizės nukentėjo ir greičiausiai atsities tos šalys, kurių ekonomika iki krizės buvo stipri ir stabili. Bet tai ne vienintelė sąlyga.

SMULKAUS VERSLO PARDAVIMAS UKRAINOJE: RINKOS APŽVALGA

Kokį verslą galima šiandien nupirkti Ukrainoje už 250 tūkst. dolerių? Ar už tokią sumą nupirktas verslas bus vertingas? Ar jis bus veikiantis? Pagaliau ar pačios mažiausios investicijos į tokį verslą garantuos stabilų, tegul ir nedidelį, pelną? 250 tūkst. dolerių suma - tai ta suma, už kurią galima nupirkti Ukrainoje didelę dalį smulkaus verslo ir tam tikrą dalį vidutinio verslo.

LATVIJOS BANKROTAS UŽKLIUDYTŲ IR LIETUVĄ

Žlugus mūsų artimiausiai kaimynei, tektų ieškoti naujos rinkos prekėms ir paslaugoms už 2,6 mlrd litų. Buvęs Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis neseniai viename interviu prasitarė, kad devalvavus latą kaimynai estai ir lietuviai ilgam supyktų ant latvių. Ypač Lietuva. Prekyba tarp šių šalių yra labai išvystyta. Daugiau nei 10 proc. Lietuvos eksporto per metus tenka Latvijos rinkai. Šįmet per devynis mėnesius į Latviją eksportavome prekių už 2,6 mlrd. Lt. Daugiau eksportavome tik į milžinišką Rusiją - per 3,28 mlrd. Lt, o į Vokietiją net mažiau - už 2,47 mlrd. Lt. Akivaizdu, kad mums ekonominė Latvijos padėtis yra svarbi ne tik dėl emocinių, bet ir dėl labai konkrečių priežasčių.

PO METŲ: POSŪKIS GLOBALINĖJE RECESIJOJE?

Ekonominės krizės niekada neatsitinka per naktį. Jos yra metų, netgi dešimtmečių globalinių ekonominių pokyčių, politinių klaidų ir investuotojų klaidingų apskaičiavimų rezultatas. Bet atrodo, kad visada yra būtent ta vienintelė akimirka - Wall Street žlugimas 1929 m., Tailando bato kurso kritimas 1997 m. - kuomet ilgai sruvenusios srovės susilieja, sukeldamos dramatišką pasitikėjimo praradimą. Tam, kas pasirodė esą blogiausia recesija per 70 metų, akimirka atėjo 2008 m. rugsėjo 15 d., kai „Lehman Brothers“ paskelbė bankrotą ir bankininkai visame pasaulyje ėmė klausti pavojingiausio pasauliniam finansiniam stabilumui klausimo: jei gali žlugti toks gerai žinomas bankas kaip „Lehman Brothers“, kas yra saugus? Ir taip didžiuliu greičiu mes pradėjome slysti į recesiją.