MEILEI KURSTYTI - NAUJI IMPULSAI

Santykiams su užsienyje gyvenančiais lietuviais puoselėti valdžia pasirinko „Globalios Lietuvos“ idėją. Užsienio lietuviai rengiamą projektą vertina palankiai, tačiau teigia nenorintys dar vieno „popierinio“ dokumento.

DAUGĖJA NAUJO VERSLO GIMIMŲ

Lietuvoje naujai kuriamų įmonių vėl daugėja. Nepabūgę sunkmečio verslūs žmonės atranda vis naujų paslaugų formų ir kokybės ieškančių vartotojų, o konkurencijos lauke kovoja išskirtinumu. Verslo konsultantai pažymi, kad nors naujoviškų verslo idėjų netrūksta, vis dėlto didelę pridėtinę vertę kuriančių ir šalies konkurencingumą stiprinančių sumanymų proveržio nėra. 

AMATININKAMS IR VERSLININKAMS PALANKIOS SĄLYGOS VEIKLAI

Iki metų pabaigos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) renka paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, kai prašoma suma yra iki 150 000 Lt.

ATGIMSTA TRIUŠININKYSTĖS VERSLAS

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę triušininkystė laikyta perspektyviu verslu, tad juo daug kas domėjosi. Tačiau vėliau liko tik keli jo entuziastai. Atrodo, kad sunkmečiu ši žemės ūkio šaka pamažu vėl atsigauna. Nuolat didėja šių gyvūnėlių mėsos paklausa, kyla jos kainos. Be tradicinių triušių auginimo būdų, siūloma ir įvairių vertinimų sulaukianti rusų biologo Igorio Michailovo sukurta ilgaausių auginimo technologija.

 

Brangu, bet paprasta

 

VERSLININKAI ATRANDA BANKŲ KONKURENTUS

Lietuvoje veikiantys didžiausi užsienio kapitalo komerciniai bankai vis dar prisukę kreditų kranelius ir didina paslaugų įkainius. Tad alternatyvų jiems jau ieško ne tik gyventojai, bet ir verslininkai. 50 mln. litų vertės mikrokreditų projektą įgyvendins lietuviško kapitalo kredito unijos.

VALSTYBĘ ĖDANČIOS RŪDYS

Ekspertai prognozuoja, kad šiemet šešėlinė ekonomika Lietuvoje šoktels daugiau kaip iki penktadalio bendrojo vidaus produkto - maždaug 25-30 milijardų litų. Jau baigiame įprasti prie Vyriausybės gąsdinimų. Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę pareiškė, kad kontrabandines prekes perkantys gyventojai tegul nekaltina Vyriausybės dėl mokesčių didinimo ar socia linių išmokų mažinimo.

 

Patys kalti. Tačiau premjeras apsimeta matantis tik pasekmes. O kokios priežastys?

 

LENTPJŪVĖJE - NAUJI MODERNŪS ĮRENGIMAI

Verslo kūrimas ir plėtra Lietuvos kaimuose yra skatinami Europos Sąjungos lėšomis. Šiuo metu, anot specialistų, palankus metas pasinaudoti supaprastinta paramos teikimo tvarka pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklės numato, kad paramos gali kreiptis kaimo gyventojai ir nedidelės įmonės, kaimo vietovėse plėtojantys alternatyvius, ne žemės ūkio verslus ar užsiimantys tradicinių amatų puoselėjimu.

PRODUKTO IŠSKIRTINUMĄ PATVIRTINA SPECIALIU ŽENKLU

Bitininkai vieni pirmųjų susidomėjo Nacionaline maisto kokybės schema.

VALSTYBĘ ĖDANČIOS RŪDYS

Ekspertai prognozuoja, kad šiemet šešėlinė ekonomika Lietuvoje šoktels daugiau kaip iki penktadalio bendrojo vidaus produkto - maždaug 25-30 milijardų litų. Jau baigiame įprasti prie Vyriausybės gąsdinimų. Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę pareiškė, kad kontrabandines prekes perkantys gyventojai tegul nekaltina Vyriausybės dėl mokesčių didinimo ar socia linių išmokų mažinimo.

 

 Patys kalti. Tačiau premjeras apsimeta matantis tik pasekmes. O kokios priežastys?

IDĖJOS VIRSTA PINIGAIS

EKONOMIKĄ IŠGELBĖS TIK DARBAS

Analitikų teigimu, kalbėti apie mūsų šalies ekonomikos pakilimą dar anksti. Realius atsigavimo požymius pajusime geriausiu atveju antrojo metų ketvirčio pabaigoje, tačiau nereikia tikėtis, jog vyks spartus ekonomikos kilimas.

Pernai Baltijos šalys patyrė didžiausią nuosmukį Europos Sąjungoje (ES), tačiau ir šįmet šalies ekonomika nenudžiugins - kol kas šansų yra per mažai, o kilti nuo pasiekto ekonomikos „dugno“ turėtume ne anksčiau kaip antrojo ketvirčio pabaigoje. Tokiomis pesimistinėmis prognozėmis "DnB Nord" banko analitikai antradienį dalijosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje.

LIETUVA PRADĖS PREKYBĄ PERTEKLINIAIS TARŠOS LEIDIMAIS

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pasirašė ką tik sukurtos Žaliosios investavimo sistemos (ŽIS) teisės aktus, kurie nustato reikalavimus prekybai pertekliniais taršos leidimais tarptautinėje rinkoje.

Pardavusi dabar savo turimus perteklinius taršos leidimus Lietuva gali tikėtis gauti iki 1 milijardo litų. Šie pinigai bus investuoti į energetinį efektyvumą, atsinaujinančią energiją ir kitus klimato kaitos valdymo srities projektus.

MOKESČIAI ŽLUGDO SMULKŲJĮ VERSLĄ

Darbo vietas susikūrusius, iš valstybės jokios paramos neprašiusius smulkiuosius verslininkus Vyriausybė baudžia užversdama ant jų pečių 50 proc. didesnę mokesčių naštą.

Šių metų pradžioje Vyriausybė smogė ir smulkiesiems verslininkams. Iniciatyvą parodžiusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija esant ekonominei krizei sumanė papildomai apmokestinti individualiąsias įmones (IĮ) ir taip užkamšyti „Sodros" biudžeto skyles. Rezultatai tragiški: sau darbo vietas sukūrę ir valstybės paramos neprašę IĮ savininkai pradėjo trauktis iš verslo. Prognozuojama, kad netrukus plūstels nauja nedarbo banga.

ŽEMOS KAINOS SMOGĖ ŪKININKAMS

Prekybininkų kova dėl vartotojų gali baigtis ūkininkų bankrotais. Tokių žemų daržovių kainų ir tokių sunkių metų dar nebuvo, bėdoja daržininkystės ūkių savininkai.

Gelbėjimo ratas - šiemet anksčiau nei įprastai atsivėrę vartai vežti daržoves į Rusiją, taip pat eksportas į ES šalis. Mat daugelį piečiau esančių šalių užklupę dideli šalčiai sušaldė lauke žiemojančias daržoves, todėl atsirado jų stygius.

SKOLĄ AUGINA VYRIAUSYBĖS KLAIDOS

Išplatinusi beveik 5 mlrd. litų obligacijų emisiją doleriais Vyriausybė per 22 dienas vien dėl dolerio kurso augimo „uždirbo“ valstybei apie 160 mln. litų nuostolių.

Šio mėnesio pradžioje Vyriausybė su neslepiamu džiugesiu paskelbė išplatinusi 2 mlrd. dolerių obligacijų emisiją su 7,625 proc. metinėmis palūkanomis. Ne visi supratome džiugesio priežastį, nes metinės palūkanos labai didelės. Finansų analitikai paskelbė, kad palūkanos galėjo būti nors 0,5 proc. mažesnės, per 10 metų būtume sutaupę apie 10 mln. dolerių. Dar daugiau abejonių kelia tai, kad skolintasi JAV doleriais. O tai gali atnešti 160 mln. litų nuostolių.

SMULKIUOSIUS KLUPDO AUGANTYS MOKESČIAI

 Ekonomistams raginant visomis priemonėmis padėti išsilaikyti smulkiesiems verslininkams, valdžios atstovai nusprendė dar 48 litais pabranginti verslo liudijimus, kurių pernai nupirkta apie 16 tūkst. mažiau nei 2008 metais.

NEDARBAS - EKONOMINĖS KARŠTLIGĖS TERMOMETRAS

 Užsitęsęs pasaulio ekonomikos nuosmukis sukrėtė beveik visų šalių darbo rinkas: smarkiai mažėjo darbo paklausa, daugybė gyventojų prarado darbo vietas, lėtėjo pajamų augimas.

Po beveik ketverius metus trukusio darbo rinkos renesanso, 2008 metų pabaigoje įvyko staigus tendencijų lūžis, kuris dar labiau sustiprėjo 2009 metais. Kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse pernai užfiksuoti nedarbo rodikliai buvo didžiausi per visą jų istoriją.

DEŠROJE MĖSOS NERASTA

Prapjaunate dešrą - graži spalva, viliojantis kvapas. Tačiau neskubėkite džiaugtis, nes labai tikėtina, kad gamintojai nepagailėjo dažiklių ir skonio stipriklių.

Lietuvos mėsos rinkoje susiklostė nepavydėtina padėtis. Kokybiška mėsa, galvijai ir kiaulės nenutrūkstamu srautu keliauja į kitas šalis, o Lietuvos perdirbimo įmonės vis daugiau mėsos produktų pagamina iš importuotų subproduktų, Vakarų valstybių dažniau naudojamų šunų ar kačių maistui.

EKONOMIKA GYDOMA NEŽINANT LIGOS

Gydytojai pradėdami gydyti ligonį pirmiausia diagnozuoja liga, o po to skiria vaistus ir procedūras. Taip reikėtų elgtis ir gydant ekonomiką. Tačiau valdžia šios taisyklės nesilaikė ir dar iki šiol nesilaiko. Pradėta gaivinti ekonomiką neišanalizavus jos sumažėjo priežasčių. Daug kalbama apie užsienio investicijų reikšmę ekonomikai. Tarsi jos gali išgelbėti šalies ūkį, įdarbinti daug žmonių.  Bet negirdėti kalbų, nematyti valdžios veiksmų prekių ir paslaugų pardavimams padidinti, dėl ko sumažėjo gamyba ir paslaugos vidaus rinkai ir  labai sumenko biudžetas, nes atitinkamai sumažėjo PVM ir akcizų įplaukos.  Per 2009 metų dešimt mėnesių pardavimai sumažėjo 28,3 proc., arba 8,2 mlrd. litų. 

„OLANDIŠKOJI LIGA“ IR ŪKIO KRIZĖ LIETUVOJE

Paaiškinimų, kodėl musų ūkį ištiko krizė, kas ją paskatino, yra įvairiausių.

Tai ir vietiniai bankai, kurie dalijo kreditus, paskui staiga nustojo lengvai skolinti, ir išorinis poveikis. Teigiama, kad mūsų nuosmukį sąlygojo pasaulinė krizė, taip pat valiutų valdybos modelis - kadangi litas susietas su euru, sunku devalvuoti litą. Kalti ir JAV finansininkai, norintys perdalyti turtą, ir išpūstas nekilnojamojo turto kainų burbulas, ir „naktiniai“ mokesčiai, kurie ne pagerino, bet pablogino padėtį ir  pan.